Viešint, girdint ar galų gale kalbant apie Palangą galvon nėkart netoptelėdavo, kad šį pavadinimą galima rašyti šalia žodžio „kultūra”. Kokia dar kultūra Palangoj? Utopinė? Juk ten tik tingūs, lėti, pilvoti, neretai man svetima kalba bambantys poilsiautojai Basanavičiaus gatvėje. Taip mąsčiau bene pastarasias dešimtį vasarų. Ir ką, pikdžiugiškai šypsokitės palangiškiai, nes taip, man dabar labai gėda. Ir papasakosiu, kodėl.
Visa kas prasidėjo nuo nepamiršamos bičiulystės tarp Ado Sendrausko bei LAFA Plungėje, kur pastarieji buvo pakviesti atsivežti ir parodyti, ką gi jie veikia savo jaunutėje asociacijoje. Tačiau viskas nesibaigė tik paroda. Kartu su LAFA prezidentu Kipru Kaspučiu bei valdybos nariu Benu Navanglausku užsimojome Plungėje pabūti ligi sutemos. Kiekvienas turėjome lygiai po vieną juodai baltą fotojuostą, vieną dieną ir visą, stebinančiai gyvą bei žadą atimančią žemaitę Plungę. Taip, Plungė tądien buvo nepaprasta: LAFA buvo pasitikti kaip fotoGRAFAI (kaip ir pridera kunigaikščių Oginskių valdose), apdovanojami vaišėmis bei plungietiškais pasakojimais, miestas priminė skruzdėlyną, kuriame gyvenimas virė bene triukšmingiau nei sostinėje. Būtina buvo užfiksuoti nors šį bei tą. Et, koks liūdesys ištinka tokiomis akimirkomis, kai pradeda temti bei besibaigia vienintelė fotojuostelė. Bet po kelių savaičių sugrįžome su lauktuvėmis – dar viena paroda/dovana Plungei „Viena diena, viena juosta”. Nes Plungei dėkoti tikrai yra už ką.
Vilniuje vasario 14-ąją atidaryta pirmoji LAFA paroda kita stotele pasirinko uostamiestį. Būtent Klaipėdos gatvėmis beslampinėjantys galėjo apsilankyti fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijoje, įsikūrusioje „Leika“ baro antrame aukšte ir „Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro“ languose bei ten pamatyti Broniaus Duobos, Egidijaus Kabošio, Juozapo Kalniaus, Kipro Kaspučio, Ginto Kavoliūno, Vytauto Krakausko, Teodoro Malinausko, Beno Navanglausko, Dovilio Paliuko, Andriaus Penkausko, Kęstučio Pleitos, Mindaugo Rakštelio, Domo Rimiaus, Petro Saulėno, Levo Žiriakovo, Sauliaus Slavinsko bei Mindaugo Česlikausko analogine fototechnika atliktus darbus. Parodos atidarymo galerijoje metu pasirodė ir jau anksčiau minėtas A. Sendrauskas, nešinas padėkomis LAFA autoriams, pasirodžiusiems Plungės bienalėje ir spirgėjo mintimi pirmąją LAFA parodą surengti ir Palangoje, kurioje, be kita ko, planuojama ir fotobienalė „Fotografiniai pasakojimai“. Data buvo pasirinkta ne mažiau įsimintina – rugpjūčio 1-ąją gimė pats Palangos bienalės iniciatorius Adas.
Kiek liūdnoka, jog nei karštas Palangos smėlis, nei pliuškentis kviečianti jūra nepaviliojo daugiau LAFA narių – na, ką, jie, ko gero, dabar saulei nepaliaujamai dirbant savo darbą šluostosi ne tik prakaitą, bet ir ašaras. Tačiau Saulius Slavinskas, Andrius Penkauskas, Kipras Kasputis bei įsikibusi į parankę šių eilučių autorė tikrai tvirtai galime pasakyti: bienalė vyko ir pavyko.
Parodos atsidarymo išvakarėse, rankoves pasiraitoję kone ligi pečių, išdygome Palangos „Kablyje“ (kitaip žinomam kaip „Kupeta“) ir buvome nusiteikę dirbti iki paskutinio prakaito lašo – juk darbus pakabinti tai reikia. Ir ką jūs manote? Išgirdome apie tokį Gvidą Šedį (kaip Adas pasakytų, „vaikinukas ką tik mokyklą baigė, o žiūrėkit!”). Per savo aikčiojimus, apvilktus nuostaba, gal ir nespėjom jam dorai padėkoti nes, spėkit, ką? Jis pats tą parodą ir pakabino, per dieną, ir, deja, deja, nebuvo net dėl ko pabambėti – viskas nepriekaištinga. Tad labai nuoširdus ir tikrai analoginis, ir nuo visos LAFA Tau ačiū, Gvidai.
Vos spėjus paspausti ranką Gvidui, Adas užsiminė apie fotolaboratoriją. Kažką vis pasakojo apie chemijas, voneles etc. ir vedė mums turnė link senutės, Gvido eksponato „Spintos“. Ir taip, čia mes neišvengėme dar vieno aikčiojimų seanso, nes toji spinta nebuvo rakandų pritalpinta. Ją pravėrus galėjai įsiropšti tiesiai į tamsiąją fotolaboratoriją, būsimąją mūsų darbo vietą ir pasijausti esant kuo tikriausiame detektyve. Taigi, Gvidai, dar kartą – tu šaunuolis.
Penktadienį paroda buvo atidaryta, kaip pridera, labai poniškai ir šventiškai – LAFA vaikelis buvo sveikinamas už dar vieną savarankų žingsnį Palangoje, o Adas Sendrauskas – su dar vienais įstabiais metais po šia saule. Parodos atidarymo metu mažumėlę apšilę nuo Ado gamybos aronijų bei obuolių vyno Kipras, Andrius ir Saulius beatodairiškai nėrė į Opus LRT bangas ir su nenusakoma įtaiga rėžė prakalbą apie analoginės fatografijos invaziją į XXI a. Lietuvą ir apie juodai baltos fotografijos būtinybę, svarbą bei reikšmę pertekliniame nūdienos pasaulyje. Nepraleidote? Taip, taip, LAFA radijuje bei televizijoje – jau nebe retas reiškinys. Viliamės, jog ši šlovinanti tradicija užsitęs.
Šeštadienį bei sekmadienį visi kibo į darbus. Juk ne tik parodą atidaryti atvažiavome, gi pajūrys, bienalė! Baigę įsikurti laboratorijoje, visai kaip namuose, pradėjome trauktis dumplines kameras ir demonstruoti jų daromus stebuklus. Ir čia sulaukėme stebėtino susidomėjimo – lankytojai ne tik norėjo kažką sužinoti ar išbandyti, papasakoti savo potyrius ar išgyvenimus, bet ir padiskutuoti. Užsukantys poilsiautojai geidė sužinoti apie analoginės fotografijos subtilybes. Ir tai buvo daugiausia, ko galėjome trokšti.
Atslinkus vakarams, kai girgždančios šimtametės kameros perkaisdavo ir išsikraudavo, visus bičiuliškai linksmindavo Adas, pažindindamas su savo įstabių namų labirintais bei svetingais ir nuoširdžiais namiškiais pačiame Palangos centre. Šį nepasimiršsiantį LAFA savaitgalį pajūryje šiluma plieskė ne tik nuo pernelyg vasariško oro, bet ir nuo A. Sentrausko. Jam ne tik skanduojame garsiausią „ačiū“, bet ir neatšaukiamai vadiname LAFA bičiuliu. Šis žmogus paskatino mane išstumti iš savo galvos kelias, rodės, kertines nuostatas ir todėl nuo šiol kartais tikrai teks lygybės ženklą dėti tarp žodžių Palanga ir kultūra.
Jei kas šią vasarą dar planuojate apsilankyti pajūryje, neaplenkite Palangos. Iki rugpjūčio 14-osios čia akimis šokčiodami nuo vieno prie kito LAFA parodos eksponato (Palanga, Kablys, Dariaus ir Girėno g., 13) patirsite ne tik estetinį, kognityvinį, bet ir psichologinį poveikį, nes juk juodai balta nedirgins jums akių ir suteiks tegul ir trumpalaikę, bet ramybę.
Pažadu, kad katarsį patirsite suvokę ne itin dažnai kasienybėje vartojamų įmantrių teriminų, tokių kaip „van dyke“, „cianotipija“ ar „šlapias kolodijus“ reikšmes vizualinėje plotmėje, jei į pirmąją LAFA parodą Kaune, kuri vyks nuo spalio 1d., ateisite. Sekite LAFA veiklą ir nusivalykite dulkes nuo savo zenitų bei smenų. Taip, teisingai supratote – LAFA bičiuliškai peršasi Jums būti Švyturiu.
Aistė Sutkutė
